šerti

2 šérti, šẽria, šė́rė 1. refl. SD133, N, K, Kos54, I, M, Jn, Š, NdŽ, KŽ, Slm, Kv mesti plaukus, plunksnas: Šeriasi galvijai R, MŽ. Arklys šẽrias KI13,576. Gerai išliuobti gyvuliai visada šer̃sis Grž. Tokio gyvulio į maistą neims, šẽriasi Snt. Šė́rės liki skūrai arklys Imb. Gink katiną nu lovos: šẽras bestija – visa kaldra vienų plaukų būs Vkš. Kad nesišer̃t, duok iš rudenio gerai [ėsti] Klt. Gyvuolis kaip pradeda kusti pavasarį, tada šẽrias J. Žirgai šẽrias, t. y. plaukus žieminius meta šalin J. Dar suverpsiu: žalia pušis, žalia eglė, dar šuneliai nesìšeria (ps.) Kb. Višta apspešus, negraži – šẽrias Švnč. Šẽrias – mėto i mėto plūksnas Klt. Pradės liuob žąsės šérties, kitos bobos rautinai raus plunksnas Krš. Nustoja dėt, kai pradeda šértis Lel. Kai ims šértise, pjausim vištų, o dabar da jos deda Jrb. Vištos šerdamosi plūksnas išbarsto, – ot ir padaryk dukterim patalus Lš. Besìšeriant kad papjauk vištą – vienos padaigos Plšk. | Tu ar biškį šerýs kaip ir muno uostai Vgr. ^ Pešk, kol šẽrias: kai nustos šértis, neišpeši Slk. ║ kristi, birti iš odos (apie plaukus, plunksnas): Gyvolio plaukai šẽras Klm. Kailiniai šẽriasi, prastai išdirbti Ėr. Tas kalnierius šẽrias Jrb. 2. refl. Sut, Ser, NdŽ nertis: Beaugdamas vikšras keturiskart šeriasi rš. 3. refl. L, Š, Rt, NdŽ, KŽ blukti: Kas čia da nudažymas buvo, ka teip šẽriasi?! Mžš. Žalias ir mėlynas rūbas labai greit šẽrias Lel. Nesìšeria kiaušiniai, kai nudažai Ps. Skepetos margos šẽriasi J. Seniai jau nudažytas namas – i nesìšeria Klt. Jau pradėjo stogas šérties Vž. | prk.: Puodžiūnkiemio parko medžiai jau šėrėsi, puošėsi rudens spalvomis, mėtė lapus A.Vien. 4. tr., intr. savo spalva dažant, keisti, gadinti kito spalvą: Šitie siūlai šẽria, nesiuvinėk Slk. | refl.: Mūsų apivalkalas sausai šẽrias: prisglaudžia prie kito – i šẽrias Klt. \ šerti; apšerti; išsišerti; nušerti; prasišerti; prišerti